Pirmasis Anastasijos laiškas buvo detalus iki smulkmenų: spalvų paletė, raktažodžiai, aiški tema ir daug konkrečių pavyzdžių. ‘Nieko sau puikiai alikti namų darbai!’ – pagalvojau ir iš karto prasitariau, kad pasirinktasis stilius man labai artimas, todėl su didžiausiu malonumu imčiausi jį įgyvendinti. Pajautėm ryšį iškart ir sutarėm, kad kartu sukursim nuostabią šventę, įkvėptą angliško sodo tematikos.

Vestuvių dekoravimo planavimas ėjosi lengviau nei lengvai kol Anastasija išsidavė, kad yra fotografė. Streso lygis iškart pakilo iki aukščiausios padalos! Ar jūs bent įsivaizduojat kokia atsakomybė dekoruoti vestuves visko mačiusiai ir ragavusiai fotografei?!

Tai apie viską nuo pradžių... Termometro stulpelis mušė karščio rekordus, ko pasekoje šventės išvakarėse parsivežtos gėlės turėjo būti sutvarkytos ir paruoštos komponavimui žaibišku greičiu. Mano darbo erdvė pradėjo skleistis gausybe hortenzijų, sodo rožių, scabiosų, burnočių ir kitų natūralių sodo florai būdingų žiedų. O kur dar eukalipto šakelių aromatas... Tas vaizdas reikalauja atskiro blog‘o įrašo!

Saulei besileidžiant baigiasi darbas su gėlėmis, prasideda savaitę trukusio pasiruošimo šventei pakrovimas į automobilius. Saugiai viską pakuojam ir tetrio principu dėliojam. Lieka ir viena kita valandžiukė numigti. O tuomet pramerki akį 5.00 ryto, prigriebi espress'iuko, susijungti visus automobilio kondicionierius ir į trasą!

Ir taip... po gerų trejeto valandų įsuki į ‘Vyšnių’ dvaro teritoriją ir tikrąja to žodžio prasme įžengi į pasaką. Su plačiausia šypsena pasitinka čia šeimininkaujanti Jolanta, iš po žydinčių krūmynų dar dvelkia ryto gaiva, o įžengus vidun apima toks nepaaiškinamas ramybės jausmas. Bet ramybė ilgam neužsibūna, juk gėlės pačios neišsirikiuos!

Lauke visą dėmesį koncentravome į ceremonijai skirtą zoną, kurios puošmena tapo hortenzijomis, sodo žiedais ir žaluma dekoruota arka. Ceremonijai pasibaigus svečiai čia pat fotografavosi ir dalijosi linkėjimais naujavedžiams, kol tuo tarpu ‘Realshakers’ barmenai miksavo gaivinančius kokteilius.

‘Vyšnių’ dvaro kieme išties galėjai pasijusti nelyg angliškame sode. O štai magiją viduje sukurti užtruko gerokai ilgiau ir tai pareikalavo gausybės žiedų – gėlėmis nukrautas stalas, abu dvaro židiniai ir palangės kvietė pasinerti į vidurvasario sapną. Jaukumui dar daug žvakių ir lempučių sienos jaukios šviesos.

Labai džiaugiuosi žaismingu ‘Donut worry be happy’ kampeliu, kuriam spurgų atsargas pildėm kely į dvarą, o popcorn‘us skrudino pats virtuvės šefas, kad tik viskas būtų kuo šviežiausia! Aišku, šio stalo svarbiausia ir gardžiausia dalis – ‘Lalene’ desertų namų tortas ir macaroons’ai – aukščiausio lygio masterpiece’as.

O kur dar daugybė smagių užrašiukų ant juodų mūsų lentų, 11-os boutonjerių vaikinukams ir nuotakos bei pamergyčių puokštelių, alsuojanių sodo jaukumu ir eukalipto natūralumu.

Atskiros apžvalgos verta vestuvinė spauda – pačios Anastasijos išmąstyta, sumaketuota ir atspausdinta. Kvietimų pačiupinėti progos neturėjau, o štai meniukus dėliodama negalėjau nesižavėti! Kaip ir mielomis dovanėlėmis svečiams, kurias patys jaunieji sukomplektavo, įpakavo, o mums beliko tik išdėlioti (ir dar patiems apsidovanoti, nes nuotaka ir šventėje besidarbuojančiųjų nepamiršo). Koks išskirtinis dėmesys detalėms! Bet gal nereiktų stebėtis kai nuotaka vertina ir apgalvoja kiekvienos detalės įtaką visumai.

Ir iš tiesų, visoms dekoracijoms ir gėlėms į vietas sugulus, apsidairai – vasariška saulė, mūsų sukurta magiška aplinka, skrupulingai atrinkta muzika, patys artimiausi draugai, tėveliai ir jie du – tokie šviesūs ir gražūs. Ir tokie nuoširdžiai laimingi! MAGIJA, ne kitaip!

Tai taip ir nuskandinau užmarštin jaudulį dėl perfekcijos, o nuotakos laimės kupinos akys buvo iškalbingesnės už bet kokius žodžius.

Palikom vestuvininkus, prižiūrimus šeimininkutės Jolantos bei ‘Bright vision‘ koordinatorės Linos, o patys ramia širdim patraukėm nusnųsti posmelį!